Duonos kepimas Lietuvoje buvo praradęs žavesį ir nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2012-ųjų, tai yra, 12-ką metų, nebuvo atgavęs susidomėjimo, tačiau situacija po truputį kinta. Keičiasi ir kepimo principai.
Šiuolaikinės duonos kepimo ypatybės atskleidžia, jog populiariausia yra naudoti duonos kepimo ruošinius, esančius prekybos centruose. Viskas, ko tereikia, tai tik įpilti į juos vandens ir mėgiamų priedų, o visa kita – tai tik orkaitės veikimo tikslumas, nuo kurio priklauso, ar duona tinkamai iškils ir iškeps.
Duona ir jos ruošiniai vis dažniau gaminami iš ekologiškų grūdų. Lietuviams būdingas išskirtinis požiūris į duonos ir kitų kepinių skonį, todėl įtariama, kad dėl to ir padidėjo ekologisku grudu supirkimas. Kitu atveju, aktyvesnis supirkimas gali būti ir dėl ekologiškų produktų gausos. Tokį pasirinkimą lemia sveikatingumo ir ekologijos prevencija bei sena tradicija gerbti duoną kaip produktą, reikšti jai padėką ir nežaisti, neeksperimentuoti su ja. Lengvai grįžtama prie senųjų įpročių bei tradicijų.
Kitas duonos kepimo namuose būdas ir yra tradicinis – užraugiant arba pasiskolinant iš ko nors jau anksčiau keptos duonos atlikusios tešlos raugą bei visą tešlą sudarant pačių rankomis. Toks būdas užima daug daugiau laiko ir nėra toks paprastas, koks gali pasirodyti, nes ne visi receptai perspėja apie duonos kepimo subtilybes, be kurių kartais pagaminti netgi nepavyktų.
Be įprastos duonos kepimo, lietuviai mėgsta paragauti ir gurmaniškos duonos – bananų, vaisių, daržovių, medaus ir kitų skonių, kuriuos ne retai patys ir susigalvoja. Naujos duonos receptų variacijos pagrindžia tą faktą, jog duonos kepimas sugrįžo kaip natūralus, gražus šeimyniškas procesas.