Graffiti meistrai naudoja ir kompresorių

Nors kompresoriai paprastai naudojami garaže, dažant mašinas, rimti gatvės menininkai sako, kad geri oro kompresoriai darbui menininko taip pat gali būti naudingi. Nors vadinamasis street art menas Lietuvoje nėra toks išplitęs kaip Bristolyje, Niujorke, Berlyne, tačiau ir čia galima rasti gatvės menininkų. Jiems, tiesa, kompresoriai retai kada būna reikalingi. O ką kalba menininkas iš Niujorko?

Kokias priemones dažniausiai naudojate kuriant gatvės meną?

Kompresoriai darbuiKaip ir visi gatvės menininkai, neįsivaizduoju savo veiklos be dažų flakonėlio. Dažniausiai tai turi būti geresnių dažų, pagrindinių spalvų flakonėlis. Jis suteikia greitą efektą ir lengvai galima nupurkšti reikiamas nedideles sritis. Didesniems plotams spalvinti taip pat naudojami oro kompresoriai su dažais, kaip garaže dažant automobilius. Aišku, čia kalba jau eina apie profesionalųjį gatvės meną. Nes tik toks jis gali būti daromas su šiomis priemonėmis. Jeigu imsime nelegalius grafičius, tai tada pakaks ir to vieno flakonėlio ir juo purkštelėjus gerai dėti į kojas, kad niekas nepričiuptų. Tokiu atveju, reikia ir gerų bėgimo batelių. O kuriant profesionalų gatvės meną, ypač užsakytą valdžios, galima turėti ir daugiau priemonių, leidžiančių nupiešti smulkias detales. Teptukų, volelių, markerių etc.

Kas ir kada pastūmėjo imtis tokios netradicinės meno rūšies?

Įkvėpė aplinka, kurioje augau. Mat augau kaip tik tokiame rajone, kur buvo labai daug grafičių ir gatvės meno, todėl man būnant vaikui su draugais būdavo normalu bėgti į kiemą ir užsiimti būtent tokiomis veiklomis. Nors tėvai buvo labai konservatyvūs ir norėjo, kad tiesiog gerai mokyčiausi bei stočiau į teisę koledže.

Kokias savybes turi turėti gatvės menininkas?

Turbūt reikia būti kūrybingam, maištingam ir drąsiam. To visai pakanka pradžiai. Kaip ir gero dažų flakonėlio. Vėliau auga ambicijos, poreikiai, iš priemonių pasidaro reikalinga ir kompresoriai, o iš savybių atsiranda taip pat naujas poreikis. Kai nuslūgsta maišto banga, kiekvienas gatvės menininkas ima klausti savęs, ką jis čia iš tiesų daro, kokie jo tikslai toliau, ką jis bando pasiekti. Galiausiai paaiškėja, kad jis nieko beveik jau ir nesiekia, kad jis tik nori padaryti kažką gražaus ir tiek. Taigi, atsiranda tokia situacija, kada gatvės menininkas turi suprasti, kodėl jis daro, ką daro. Maišto neužtenka, tai labai greitai sudegantis parakas. Jeigu jis randa kitą priežastį ir kietai užsispyręs kuria, tuomet jis lieka tikruoju menininku.

Ačiū už pokalbį!

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *